Šalies rizikos vertinimas ekonominio saugumo ir tvarumo kontekste

Disertacijoje nagrinėjami aktualūs klausimai, susiję su šalies rizikos vertinimu ekonominio saugumo ir tvarumo kontekste. Pagrindinis tyrimo objektas yra šalies rizika ir jos struktūriniai komponentai. Pagrindinis disertacijos tikslas – išanalizuoti šalies rizikos vertinimo metodus skirtingais aspektais ir pasiūlyti šalies rizikos vertinimo modelį, kuris leistų adekvačiai vertinti šalies rizikos, šalies ekonominio saugumo ir ekonominio tvarumo lygį, jų pokyčių dinamiką, atsižvelgiant į struktūrinius komponentus ir jų tarpusavio ryšius.

Disertaciniame darbe sprendžiami keli uždaviniai: atskleisti šalies rizikos nustatymo ir jos vertinimo svarbą augančiose globaliose rinkose, naudojant mokslinių tyrimų rezultatus išanalizuoti šalies rizikos priežastis ir elementus; ištirti esamų šalies rizikos vertinimo metodų pranašumus ir trūkumus, taip pat išnagrinėti šalies rizikos veiksnius ir būdus kaip valdyti riziką; pritaikyti kiekybinius ir kokybinius metodus atlikti analizei, parengti šalies rizikos vertinimo modelį ekonominio saugumo ir tvarumo kontekste, kuris leis įvertinti šalies rizikai įtaką darančius veiksnius, nustatyti jų tiesioginius ir netiesioginius tarpusavio ryšius. Disertacijoje dar sprendžiamas uždavinys patikrinti šalies rizikos vertinimo modelio praktinį tinkamumą, atliekant empirinį ES Baltijos jūros regiono šalių rizikos vertinimo tyrimą, numatyti kryptis šalies rizikos padariniams mažinti.

Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros šaltinių sąrašas, autorės mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas ir 4 priedai. Įvade atskleidžiama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė ir ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autorės paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmame disertacijos skyriuje analizuojama šalies rizikos sąvoka ir metodologijos, taip pat analizuojamos šalies ekonominio tvarumo ir ekonominio saugumo sąvokos. Antrajame disertacijos skyriuje pateiktas šalies rizikos nustatymo ir jos vertinimo metodų tyrimas, daugiakriterinio MOORA ir MULTIMOORA vertinimo metodų analizė ir skirtingų reitingavimo institucijų vertinimo būdų analizė. Trečiajame skyriuje pristatytas siūlomas šalies rizikos vertinimo modelis bei aprašomi ES Baltijos jūros regiono šalių empirinių tyrimų modelio rezultatai. Disertacijos pabaigoje pristatomos mokslinio darbo bendrosios išvados.

Disertacijos tema paskelbtos keturios mokslinės publikacijos pagrindžiančios darbo rezultatus.

Read electronic version of the book:

DOI: https://doi.org/10.20334/2308-M