Žmogiškųjų išteklių valdymas ekstremaliose situacijose

Disertacijoje nagrinėjamos žmogiškųjų išteklių valdymo ekstremaliose situacijose problemos bei pateikiamos priemonės, padedančios spręsti šias problemas. Pagrindinis tikslas – išanalizuoti žmogiškųjų išteklių valdymo, užstatytos aplinkos greito atsistatymo po katastrofų gyvavimo ciklo ir jo etapų kompleksiškumą, siekiant sukurti žmogiškųjų išteklių valdymo ekstremaliose situacijose modelį ir intelektinę sistemą, kuri paspartintų atsistatymą po katastrofų kiekviename etape, padėtų valdyti stresą ir mažintų su katastrofomis susijusias išlaidas.

Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai ir rezultatų apibendrinimas, literatūros sąrašas, autoriaus publikacijų sąrašas ir devyni priedai.

Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autorės paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose.

Pirmajame skyriuje išanalizuota pasaulinė patirtis katastrofų ir atsistatymo po jų valdymo užstatytos aplinkos srityje. Taip pat atlikta geriausios pasaulinės patirties intelektinių sprendimo paramos sistemų taikymo analizė. Išanalizuoti fiziologiniai parametrai, taikomi žmogiškųjų išteklių valdymui ekstremaliose situacijose. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai.

Antrajame disertacijos skyriuje pateikiamas žmogiškųjų išteklių valdymo ekstremaliose situacijose koncepcinis modelis. Disertacijos tyrimo objekto daugiakriterei analizei atlikti siūloma taikyti daugiakriterės analizės ir matemati-nius metodus bei integruoti intelektines technologijas.

Trečiajame skyriuje autorės sukurtas modelis ir daugiakriteriai metodai pritaikomi kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo ekstremaliose situacijose sistemą, susidedančią iš keturių posistemių: fiziologinės rekomendacinės posistemės, skirtos vartotojo stresui po katastrofų valdyti; žmogiškųjų išteklių valdymo ekstremaliose situacijose teksto analitikos posistemės; rekomendacinio termometro, skirto matuoti pasiruošimą greitam atsistatymui po katastrofų; integruotų virtualių ir intelektinių technologijų posistemės.

Pagrindiniai disertacijos rezultatai buvo publikuojami vienuolikoje mokslinių straipsnių: du – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Thomson Reuters ISI Web of Science sąrašą, vienas – recenzuojamame mokslo žurnale, keturi – recenzuojamuose tarptautinių konferencijų leidiniuose ir trys – recenzuojamuose Lietuvos konferencijų straipsnių rinkiniuose. Disertacijos tema perskaityti penki pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose.

Skaityti leidinio elektroninį variantą:

DOI: https://doi.org/10.20334/2332-M