Neįgyvendintų projektų reikšmė Lietuvos architektūroje

Indrė Gudelytė-Račienė

Daktaro disertacija

Disertacijos neparduodamos

Kiekis

Aprašymas

Disertacijoje nagrinėjama neįgyvendintų architektūros projektų reikšmė Lietuvos architektūros raidai šalies istorijos ir sociopolitinių, kultūrinių reiškinių kontekste. Tyrimo objektas – pastatų architektūros projektai, kurie dėl tam tikrų aplinkybių neįgijo užbaigto statinio pavidalo. Darbo tikslas – atskleisti šių projektų reikšmę, atsižvelgiant į jų sąsajas su visuomeniniais, sociokultūriniais ir politiniais reiškiniais. Šiuo tikslu keliami uždaviniai: išanalizuoti teorinių tyrimų įvairovę ir jų taikymo galimybes, suformuluoti svarbiausias sąvokas; atskleisti neįgyvendintų projektų kilmę, sudarant architektūros projektų tipologinį modelį ir nagrinėjant architektūros proceso struktūrą; apžvelgti neįgyvendintų projektų raidą ir jos istorinį kontekstą XVIII a. pab.–XX a. pab. Lietuvoje; atskleisti visuomeninę nerealizuotos architektūros svarbą XXI a. pr. ir anksčiau; išryškinti nerealizuotų projektų, kaip tiesioginio ir atvirkštinio socialinių-ekonominių ir politinių struktūrų rodiklio, savybes; ištirti architektūros projektų neįgyvendinimo priežasčių ir aplinkybių įvairovę; suformuoti gaires, kaip sumažinti kokybiškos architektūros neįgyvendinimo riziką, nustatyti neįgyvendintų projektų objektyviąsias ir subjektyviąsias vertes ir pateikti teorinio ir praktinio jų taikymo galimybes.

Disertacijoje pasiekti šie menotyroje nauji rezultatai: kompleksiškai ištirta menkai nagrinėta neįgyvendintų projektų Lietuvos architektūroje tema; suformuluoti iki šiol netyrinėti šiai temai aktualūs terminai; išskirti pagrindiniai neįgyvendintų projektų tipai; neįgyvendintų projektų reiškinys išryškintas kaip nutraukto architektūros proceso rezultatas; išaiškintos projektų neįgyvendinimo priežastys, leidžiančios vertinti nerealizuotą architektūrą ir kaip tiesioginį, ir kaip atvirkštinį istorinių struktūrų identifikatorių; įrodyta, kad neįgyvendinti projektai turi įtakos iškeliant visuomenei aktualias problemas ir gali būti naudojami kaip politinis-ideologinis įrankis; projektų neįgyvendinimas atskleistas kaip nuolatinis architektūros istorijos reiškinys, atspindintis sociokultūrines, politines ir ekonomines tendencijas; kaip meninių bei techninių idėjų ir sprendimų visuma, neįgyvendinti projektai gali būti pritaikyti mokslo teorijoje ir praktikoje.

Tyrimo rezultatai gali paskatinti plėsti tiriamųjų objektų spektrą architektūrologijoje, architektūros sociologijoje ir nagrinėjant architektūros istorijai aktualius klausimus, dažniau įtraukti neįgyvendintų projektų, kaip integralios architektūros raidos dalies, atvejus. Tema aktuali siekiant aiškiau suprasti projektavimo procesą, didinti šio proceso efektyvumą, skatinti visuomenės aktyvumą architektūros formavimo procese, mažinti kokybiškų projektų nerealizavimo riziką. Disertacijoje išryškinti terminai ir sąvokos sudaro prielaidas atkreipti dėmesį ir į menotyros terminiją apskritai.

Skaityti leidinio elektroninį variantą:

DOI: https://doi.org/10.20334/2018-014-M

Detaliau
VGTU leidykla "Technika"

Charakteristikos

Metai:
2018
ISBN:
978-609-476-102-7
Leidyklos nr.:
2018-014-M
Matmenys:
145×205 mm
Puslapių skaičius:
172 p.
Viršelis:
minkštas
Kalba:
lietuvių
16 kitos knygos toje pačioje kategorijoje:

Sekite mus Facebook'e