Atstumo tarp pagrindinių plyšių armuoto betono elementuose modelis

Regimantas Ramanauskas

Daktaro disertacija

Disertacijos neparduodamos

Kiekis

Aprašymas

Šios disertacijos tyrimų pagrindinis tikslas nukreiptas į unifikuoto fizikinio metodo sukūrimą gelžbetoninių tempiamų bei lenkiamų konstrukcinių elementų tinkamumo ribinio būvio analizei, ypač atstumų tarp plyšių prognozavimui. Šis tyrimas didžiąja dalimi yra kiekybinis, paremtas surinktais eksperimentiniais duomenimis, kuriuos sudaro 170 tempiamų elementų bei 96 lenkiamų sijų ir plokščių. Darbe pateikta supaprastinta šių duomenų statistinė analizė, išskiriant esmines geometrines bei mechanines charakteristikas turinčias didžiausią poveikį atstumams tarp plyšių. Remiantis šiais duomenimis pasiūlytas suderintas deformacijų metodas, kurio esminis principas yra dviejų pleišėjimo analizės metodų – vidutinių deformacijų ir diskrečiųjų plyšių – apjungimas per šiais metodais apskaičiuotų vidutinių armatūros deformacijų lygybę.

Sukurtas metodas tempiamiems armuotiems betoniniams elementams, kurių akcentas yra etaloninio elemento sąvoka. Ji aprašo tempiamą elementą, kurio armavimo procentas, armatūros skersmuo bei vidutinis atstumas tarp pagrindinių plyšių yra žinomi. Pagal pasiūlytą metodą nustatomi armatūros ir betono sukibimo įtempiai prie pasirinkto apkrovimo lygio. Žinant sukibimo įtempius, armatūros skersmenį bei armavimo procentą, galima įvertinti bet kurios kitos konfigūracijos tempiamo elemento vidutinį atstumą tarp plyšių.

Ši koncepcija išplėtota lenkiamiems gelžbetoniniams elementams, pritaikius supaprastintą armatūros deformacijų tarp dviejų pagrindinių plyšių kreivę. Šiam metodui nebereikalinga etaloninio elemento sąvoka, armatūros ir betono sukibimo įtempiai įvertinami tiesiogiai. Armatūros deformacijos aprašomos tiesėmis, darant prielaidą, kad centrinė dalis tarp gretutinių plyšių gali būti reprezentuojama horizontalia linija, taip akcentuojant vidutinę deformacijų elgseną. Šiai centrinei zonai pasiūlytas fizikinis modelis, priklausantis nuo efektyvaus konstrukcijos aukščio ir neutraliosios ašies. Vidutinis atstumas tarp plyšių įvertinamas remiantis vidutinių armatūros deformacijų sulyginimu kaip ir tempiamiems elementams. Tyrimo rezultatai ir palyginimai pateikti išsamiose lentelėse ir grafikuose.

Šiame tyrime buvo išvystytas dirbtinis neuroninis tinklas, leidžiantis itin tiksliai ir su minimalia sklaida prognozuoti vidutinius atstumus tarp plyšių lenkiamiems elementams. Atlikta studija leido įvertinti surinktų eksperimentinių duomenų adekvatumą bei pagrįsti suderintų deformacijų metodą, kuris buvo sukurtas naudojant tuos pačius duomenis. Taip pat pademonstravo galimas pasiūlyto metodo tikslumo bei rezultatų sklaidos ribas, kurias būtų įmanoma pasiekti toliau plėtojant suderintų deformacijų metodą.

Disertacijos tyrimų metu sukurtas suderintų deformacijų metodas pasižymi geresniu skaičiavimo rezultatų tikslumu bei sklaida palyginus su projektavimo normomis. Metodas ir jo prielaidos pasižymi tvirtu fizikiniu pagrindimu.

Leidinio elektroninis variantas:

DOI: https://doi.org/10.20334/2019-046-M

Detaliau
VGTU leidykla "Technika"

Charakteristikos

Metai:
2019
ISBN:
978-609-476-199-7
Leidyklos nr.:
2019-046-M
Matmenys:
160×230
Puslapių skaičius:
154 p.
Viršelis:
minkštas
Kalba:
anglų
16 kitos knygos toje pačioje kategorijoje:

Sekite mus Facebook'e