Biosignalų požymių regos diskomfortui vertinti išskyrimas ir tyrimas

Vytautas Abromavičius

Daktaro disertacija

Disertacijos neparduodamos

Kiekis

Aprašymas

Virtualios realybės turiniui peržiūrėti skirti atvaizdavimo įrenginiai praktikoje naudojami mažai ne dėl aukštos jų kainos ar nepakankamos vaizdo kokybės, o neretai dėl dažnai sukeliamo regos diskomforto. Regos diskomforto lygis yra individualus kiekvienam naudotojui, todėl reikalingos techninės priemonės, leidžiančios aptikti pirmuosius regos diskomforto požymius naudojant virtualiosios realybės akinius. Rinkoje jau pasirodė virtualiosios realybės akiniai su integruota akių sekimo įranga, taip pat akinių gamintojai bendradarbiauja su elektroencefalogramų nuskaitymo įrenginius gaminančiomis įmonėmis. Tačiau nėra sukurti būdai regos diskomfortui aptikti naudojant akių aktyvumo ar elektroencefalogramų registravimo įrenginius. Siekiant aptikti akių diskomfortą sąlygojančias situacijas vaizdo peržiūros metu, disertacijoje sprendžiama vaizdo pojūčių kiekybinio įvertinimo problema.

Šios disertacijos tyrimo objektas yra paieška išmatuojamų kiekybinių parametrų, kurie leistų atpažinti, kada žmogus stebi vaizdus neįtempdamas akių judesius valdančius raumenis, atskirti, kada vaizdo gylio suvokimui akys yra tinkamoje padėtyje, o kada gylio suvokimui tinkamos akių padėties ilgai nepavyksta rasti. Darbas skirtas prisidėti vystant objektyvaus regos diskomforto įvertinimo metodus, remiantis fiziologiniais matavimais. Skirtingas matomų objektų gylis ir detalių skaičius stereovaizduose neleidžia aiškiai suvokti matomo objekto atstumo erdvėje, arba atstumo suvokimui reikia ilgesnio laiko nei įprastai. Tyrimo metu buvo nustatyti požymiai, išskirti iš elektroencefalogramos, naudojant vienu elektrodu matuotą signalą, kurie leidžia atpažinti vartotojo regos diskomfortą. Taip pat buvo pasiūlyti požymiai leidžiantys taikyti akių sekimo įrenginius stereoskopinių vaizdų sukeltam regos diskomfortui įvertinti. Duomenims surinkti buvo atliktas eksperimentas matuojant 28 savanorių fiziologinius signalus, gautus stereoskopinio turinio stebėjimo metu.

Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai ir bendrosios išvados. Pirmajame skyriuje apibrėžiama regos diskomforto problema, nagrinėjami metodai skirti regos diskomforto matavimui, remiantis objektyviais ir subjektyviais matavimais. Antrajame skyriuje pateikiami teorinių tyrimų rezultatai. Šiais tyrimais buvo analizuojami metodai, kurie naudoja fiziologinius matavimų rezultatus, norint aptikti patirtos kokybės pokytį vizualaus turinio stebėjimo metu. Trečiajame skyriuje yra pateikti eksperimentinio tyrimo rezultatai. Buvo tikimasi, kad surinktuose signaluose galima išskirti požymius, kurie leis atskirti skirtingą regos diskomfortą sukeliančius vaizdus.

Pagrindiniai disertacijos rezultatai paskelbti 6 mokslinėse publikacijose – trys iš jų atspausdintos recenzuojamuose mokslo žurnaluose, trys konferencijų medžiagoje. Rezultatai viešinti 8 mokslininkų konferencijose.

Skaityti leidinio elektroninį variantą:

DOI: https://doi.org/10.20334/2019-033-M

Detaliau
VGTU leidykla "Technika"

Charakteristikos

Metai:
2019
ISBN:
978-609-476-190-4
Leidyklos nr.:
2019-033-M
Matmenys:
162×229
Puslapių skaičius:
118 p.
Viršelis:
minkštas
Kalba:
anglų
16 kitos knygos toje pačioje kategorijoje:

Sekite mus Facebook'e