Ekologijos aspekto vertinimas miestų bendruosiuose planuose

XXI a. miestai labiau nei bet kada anksčiau yra siejami su verslo vystymo galimybėmis, paslaugų teikimu, patraukliomis darbo ir gyvenamosiomis vietomis, tačiau tuo pat metu didėja susirūpinimas dėl miestų zonų aplinkos būklės. Miestuose susiduriama su panašiomis ekologinėmis problemomis ir kai kurios iš jų gali būti įvardijamos kaip nuolatinės. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas yra įtvirtintas įstatymais, tačiau nors ir yra žinoma, kad miestų plėtra daro įtaką gamtai, Lietuvoje nėra aiškios sistemos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti svarbiausius ekologinius rodiklius, be to, ir patys rodikliai nėra apibrėžti.

Tyrimo objektas – miesto ekologija, ją suvokiant kaip bendrosios ekologijos dalį, veikiančią ir veikiamą miestų aplinkoje. Darbo tikslas – pagerinti miestų bendrųjų planų rengimo kokybę, įtraukiant miesto ekologijos aspekto vertinimą. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas.

Pirmas skyrius skirtas pradiniam ir esminiam planavimo aspektui aptarti – juridinės planavimo pusės atskleidimui. Literatūros analizės metu buvo pastebėtas vieningos europinės politikos miestų atžvilgiu nebuvimas, lietuviškos teritorijų planavimo teisinės bazės neapibrėžtumas ir didelis planavimo veiksmų laisvumas. Iš lietuviškų teisės aktų galima atrinkti / išvesti tam tikrus kiekybinius parametrus, tačiau įstatymuose nėra nustatytos rodiklių siektinosios vertės ir kaip tas vertes praktikoje specialistai galėtų užtikrinti. Antrame skyriuje pasiūlytas miesto ekologijos modelis, kuris būtų tinkamas planavimo specialistams ir sudarytų prielaidas efektyviau valdyti pagrindines miestų ekologijos problemas. Modelis orientuotas į kiekybinį vertinimą ir, atsižvelgiant į poveikio kryptį, yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: išorinės ir vidinės miesto ekologijos. Įvertinus, kad miestų įtaka pasauliniams ekologiniams procesams yra mažai tyrinėta, detalesnei analizei buvo pasirinkta būtent išorinė miesto ekologija. Remiantis tarptautiniais teisiškai įpareigojančiais susitarimais, nustatytos ribinės vertės – emisijų mažinimas nuo 8 % iki 30 %. Trečias skyrius skirtas atliekų tvarkymo ir energetikos sektorių integravimui į planavimo praktiką. Sektorių emisijos susietos su planuojant naudojamais kiekybiniais parametrais ir nustatytais emisijų mažinimo tikslais. Apskaičiuota, kad miestų bendrųjų planų galiojimo laikotarpiu statistinis gyventojas išmes tokį komunalinių atliekų kiekį, kurio ekologinės žalos kompensavimui reikalinga 200 m2 želdynų teritorija. Energetikos sektoriuje, pritaikius siūlomus sprendimus, ekologinę žalą galima ne tik kompensuoti, bet ir ją sumažinti daugiau kaip 30 %.

Pasiūlytu modeliu tikslinama miesto ekologijos struktūra ir komponentai, sudaromos prielaidos kiekybinį vertinimą įtraukti į planavimo praktiką.

Skaityti leidinio elektroninį variantą:

DOI: https://doi.org/10.20334/2167-M