Teritorijų planavimo proceso daugiatikslis vertinimas investiciniu aspektu

Disertacijoje tiriamas teritorijų planavimo procesas investiciniu aspektu. Kaip žinoma, investicijų efektyvumą lemia šalies makroekonominė situacija, o investicijų efektyvumas skatina šalies makroekonominę plėtrą. Ekonomikos ir statybos sektoriaus sąryšį nagrinėja viso pasaulio mokslininkai įvairiais aspektais. Statybos investicijos turi įtakos infrastruktūros plėtrai, o infrastruktūros plėtra lemia darnią plėtrą. Norint priimti efektyvius pastatų ir žemės naudojimo ateities sprendimus, būtina įvertinti teritorijų planavimo ir statybos procesus reglamentuojančią teisinę bazę, išskiriant su tuo susijusią riziką.

Tyrimo objektas – teritorijų planavimas kaip kompleksinis procesas, jį reglamentuojančių teisės aktų ir investicinių procesų sąveika infrastruktūros plėtros požiūriu. Darbo tikslas – nustatyti teritorijų planavimo proceso racionalią eigą, atliekant daugiatikslį vertinimą investiciniu aspektu. Sukurti teritorijų planavimo koncepcinį modelį, kad planavimo procesas būtų skaidrus ir aiškus, o rengiami teritorijų planavimo dokumentai atitiktų darnios plėtros principus. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas.

Pirmajame skyriuje aptariama Lietuvos teritorijų planavimo sistema Europos kontekste, trumpai aprašomi pagrindiniai planavimo principai Vokietijoje ir Lenkijoje. Apžvelgus teritorijų planavimo proceso organizavimą Lietuvoje, nustatyta, kad nėra vieningos teritorijų plėtros strategijos, plėtra vykdoma chaotiškai, nesilaikoma darnios plėtros principų. Atlikta investavimo galimybių ir rizikos analizė, aptartas efektyvumo vertinimo metodikos parinkimas.

Antrajame skyriuje sukuriama metodika investicinei strategijai nustatyti, atliekant kompleksinę regiono analizę. Atlikus minėtą analizę, buvo išskirtos trys galimos Vilniaus rajono savivaldybės strateginės plėtros kryptys investicijų skatinimo aspektu. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nėra specializuotų teritorijų logistikos ir gamybos veiklos plėtrai, išskirtos zonos, kuriose siūloma skatinti įmonių kūrimąsi ir plėtrą. Siekiant nustatyti, kurias zonas tikslingiausia plėsti, sukurti efektyvumo vertinimo rodikliai ir atlikta variantų analizė, taikant kiekybiniais matavimais pagrįstus metodus.

Trečiajame skyriuje atliktas investicijų įgyvendinimo rizikos tyrimas, palyginti vykdomi teritorijų planavimo procesai Lietuvoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Atlikus palyginimą, nustatyta, kad Lietuvoje ne tik bendrojo, bet ir detaliojo teritorijų planavimo principai yra nepakankamai palankūs investuotojams. Todėl buvo pateikti siūlymai modernizuoti teritorijų planavimo proceso etapus, sukurtas naujas teritorijų planavimo koncepcinis modelis. Įvertinus minėtą modelį, pakartotinai palyginus jį su nagrinėjamomis šalimis, nustatyta, kad Lietuvoje teritorijų planavimo procesas bus organizuotas efektyviau.

Skaityti leidinio elektroninį variantą:

DOI: https://doi.org/10.20334/2126-M